Žygio dviračiais būryje taisyklės

Važiuoti dviračiu vienam ir važiuoti dviračiu komandoje (būriu, kolona) yra vienodai įdomu ir gerą. Gal vieniems daugiau patinka vienišas važiavimas, kitiems daugiau priimtinas važiavimas komandoje. Šiais metais keliaujant dviračiais numatoma ir daug naujokų. Tad norime nusistatyti tam tikras taisykles apie važiavimą dviračių turistiniame žygyje būtent komandoje (būryje). Reikia pastebėti, kad kuo didesnė grupė tuo griežčiau reikia laikytis išvardintų taisyklių. Šie patarimai nėra išgalvoti ar ką tik sukurti, tai yra perteikiama įgyta praktika. Taigi siekiant užtikrinti komandos saugų, efektyvų ir darnų važiavimą dviračių grupėje, kolonoje reikia prisilaikyti šių taisyklių, patarimų.

1 taisyklė. Važiuok ramiai, stabiliai, nevinguriuok.

Patyrusi dviratininką keliautoją grupėje atskirsi iš jo ramaus ir stabilaus važiavimo. Mažiau patyręs ar naujokas kolonoje žygio pradžioje nori pasireikšti, tampa „gyvu gyvsidabriu“, jo noras pabūti ir kolonos priekyje ir kolonos viduryje, aplenkti priešais važiuojanti turistautoja yra suprantamas, bet nepateisinamas. Patyręs dviratininkas juda (važiuoja) tiesiai ir tolygiai, be jokių staigių judesių ir neprognozuojamų manevrų. Visada galvokite apie dviratininką, kuris važiuoja už jūsų nugaros. Tavo staigūs judesiai nebus pamatyti laiku ir į juos tikrai nebus atitinkamai laiku sureaguota. Dviratininkui kuris, važiuoja ne stabiliai ir daro įvairius zigzagus pasekmės bus liūdnos, nes už nestabiliai važiuojančio dviratininko kiti kolegos turistautojai tikrai nepastebės ar nespės laiku sureaguoti į eilinį dviratininko zigzagų vykdymą, staigų posūkio atlikimą, ko pasėkoje įvyks susidūrimas. Dar liūdniau yra tai, kad susidūrimo atveju, dažniau krenta gale važiuojantis turistautojas, nei priekinis dviratininkas.  

2 taisyklė. Negalima staigiai stabdyti.

Turistautojas, kuris važiuoja už kito dviratininko kolonoje yra pasmerktas griūčiai jei pirmas vykdo staigų stabdymą. Už stabdžiusio dviratininko turistautojas niekaip negali spėti sureaguoti ar sustabdyti savo dviratuką. Pasekmė – susidūrimas. Jei važiuodamas kolonoje pamatai kliūtį (duobę, stiklo šukę, pėstijį, kanalizacijos dangčio liuką ir kt. stenkis kliūti įveikti, bet nestabdyti. Žinoma, kliūtį tu asmeniškai įveiksi stabdydamas, bet po tavo staigaus stabdymo dviratininko komandos griūties už tavęs važiuojančių dalyvių neišvengsi. Patyręs dviratininkas turi spėti pagalvoti, įvertinti, priimti sprendimą ir susidurti su kliūtimi - pasekmės bus "minkštesnės" ar – staigiai stabdyti kai pasekmės visai komandai bus liūdnesnės. Taip pat susidūrimo pasekmės priekiniam dviratininkui su pėsčiuoju, šuniu ar kitu gyvulių bus tikrai ženkliai "minkštesnės" nei staigaus stabdymo pasekmės – visos kolonos už tavęs griūties su sunkiai krautais dviračiais. Taip pat už tavęs važiuojantys greičiau pastebės priekyje griūnančio dviratininko susidūrimą, nei jo staigų stabdymą. Šioje vietoje dar galima išvengti susidūrimo arba jį sušvelninti. Taigi visada prieš staigiai stabdydamas gerai pagalvok apie griūties pasekmės ir apie savo kolegas turistautojus važiuojančius už tavęs.

 

3 taisyklė. Perspėjimas savo komandos nario.

Važiuojant kolona jus tikrai nematote visko kas yra priekyje kelyje, normalu, nes jus priekyje jūsų draugo nugara, kuria jus pasitikite ir už draugo pečių važiuojate saugiau. Taigi pas jus akiratyje yra blogas kelio matomumas ir tai normalu. Normalu ir tai, kad jus nepamatote ant kelio esančios duobės, stiklo šukės, plastmasinio butelio ir kitų kliūčių. Jūsų tai pamatote paskutinę sekundę. Todėl sekantis patarimas reikalauja, kad dviratininkai važiuojantys priekyje pranešinėtu apie galimas kliūtis savo kolegoms važiuojantis už jo. Kaip gali informuoti savo draugus apie kliūtis ant kelio ? Pirmas būdas tai garsinis (žodinis) įspėjimas. Reikia šūktelėti garsiai pvz.: mašina! , stiklas! , duobė! , kliūtis ! ir pan. Antras būdas tai gestų rodymas ranka. Prieš stabdant ranka iškeliama į viršų per alkūnę sulenkta ir suspaudus kumštį – tai reiškia stabdymo ženklas STOP. Kitas įspėjamas gestų ženklas, tai tiesiog viena ar kita ranka rodoma į kelyje esančia kliūtį : duobę, stiklą, atvirą šulinio dangtį. Efektyvu yra naudoti ir garsinį įspėjimą ir gestų rodymą kartu. Rodai ant kelio su ranka į stiklo šukę ir šauki „Stiklas!” . Tokia informacija kartojama per visą koloną , kol paskutinis keliautojas pamato kliūtį ir sėkmingai ja apvažiuoja.

 

4 taisyklė. „Neišsikalinėk“, nemandravok.

Važiuojant dviračiu komandoje (kolonoje) negalima išsikalinėti, mandravoti ar kitaip stengtis pakeisti komandos važiavimo ritmą. Negalima primesti savo važiavimo stiliaus, negalima inicijuoti važiavimo konkurencijos. Dviratininkų keliautojų komanda tuo ir graži, kad visa juda kaip viena vientisa gyvatė. Jei esi dviratininkas nenuorama, nenustygstantis, tai labai gerai, bet tada važiuok kolonos gale ir niekam netrukdyk. Kitiems dviratininkams nereikia matyti blogo ir erezinio važiavimo pavyzdžio, nes tik stabilus ir nuoseklus komandos judėjimas užtikrins saugų turistavimą. 

5 taisyklė. Važiuok komandos greičiu.

Važiavimas su grupe nustato keletą apribojimų. Pirma, tai yra komandoje važiuosi ne savo greičiu o komandos greičiu. Dažniausiai komanda važiuoja 16-20 km/h greičiu. Gali būti ir lėčiau, tai priklauso nuo komandos fizinio pasiruošimo, kelio altitudės. Taip pat kuo keliautojų grupė didesnė, tuo greitis važiavimo mažėja. Tačiau jūs esate fiziškai stiprus ir jūsų vidutinis važiavimo greitis yra 24 km/h greičiu. Tai čia jau reikia jums priimti sprendimą savarankiškai, ar jūs sutinkate važiuoti lėtesniu tempu , bet su komanda ar jūs atsiskiriate ir važiuojate savo keliu ir savo greičiu. Bet jūs turite atsiskyrus netrukdyti ir nebūti šalia komandos ir neįvedinėti savo poelgiu destrukcijos į komandos važiavimą. Yra tokių mėgėjų, kurie mėgsta aplenkti kolona, nuvažiuoti į priekį, rodydami savo fizini pranašumą, nuvažiavus sustojus laukti kol atvažiuos visa komanda.... Paradoksalumas yra tame, kad jis jaučiasi pranašesnis už kitus, nors dažniausiai komandos nariai daugiau peikia tokiu dalyvių  pasirodymus nei jais mėgaujasi. Ir dar tokie atsiskyrėliai patys to nejausdami greitina komandos judėjimą ir po truputi yra išsimušama iš komandos ritmo, važiavimas pradeda nepagrįstai ir neapskaičiuotai greitėti.

 

6 taisyklė. Atstumas tarp dviratininkų.

Kai važiuojate su naujais komandos nariais, atstumo laikykite iki jo naujų dalyvių didesnį nei įprastai. Kai važiuojate su savo „senais“ komandos nariais atstumas mažėja iki minimumo, o dažnai baigiasi ir sėdėjimu ant rato“. Nesinori įvardinti siūlomo atstumo važiuojant kolonoje, bet jis svyruoja nuo 1m iki 3 m. Tai priklauso nuo dalyvių patirties važiavimo kolonoje. Apie važiavimą „atsisėdus draugui ant rato“ dar minėsime šiose taisyklėse, tai verta tema atskiro aprašymo. Kol Jūs nežinote naujokų važiavimo stiliaus esate priversti saugotis jo ir tuo pačiu išsaugoti nuo jo saugų atstumą. Tai daroma siekiant išvengti visų neigiamų padarinių nurodytu šiuose taisyklėse, patarimuose. Taip reiktu priminti, kad gale važiuojantis dviratininkas susidūrimo metu nukenčia daugiau nei priekyje važiuojantysis. Įprastai keliautojai dviratininkai važiuoja taisyklinga vorele (vora po vieną). Kartais kelias leidžia važiuoti kolonoje po du ar tris dviratininkus vienoje horizontalėje. Šiuo atveju labai pravartu žinoti, kad reikia laikytis ir saugaus horizontalaus atstumo tarp dviratininkų. Tai pasitikrinti reikia ne nuo dviračio rato padėties o nuo šalai važiuojančio kolegos dviračio vairo krašto. Koks jis ? Vėl gi tai priklauso nuo važiuotojų patirties, bet jis vidutiniškai turėtu išlikti po puse metro nuo abiejų šalia važiuojančių dviratininkų vairų pradžios. Turi būti paliekamas didesnis atstumas vairavimo laisvei, jei kolegai staiga prieš ratą atsirastu apvažiuojama kliūtis. Jis turi turėti manevro laisvės.  

7 taisyklė. Gaujos jausmas – nedaryk to.

Jei važiuodama keliautojų grupė pradeda nebesilaikyti grupės važiavimo taisyklių, kelių eismo taisyklių, važiuoja šalia po 5-6 žmonės, išvažinėja į priešingą eismo juostą ir panašiai elgiasi – turėk stiprybės ir nepasiduok „gaujos“ , „bandos“ jausmui. Toks reiškinys kai dviratininkai pradeda elgtis pagal „bandos“ taisykles yra dažnas. Būk tas vienintelis kuris sau ir kitam pasakys NE „bandos instinkto“ važiavimui. Būsi labiau gerbiamas jei pastebėjęs tokio reiškinio pradžia užkirsi kelia jo vystymuisi. Reikia išlikti mąstančiu žmogumi ir nesivadovauti „bandos instinktais“, perspėti kolegas turistautojus apie pavojingą elgesį kelyje.

8 taisyklė. Kolonos stojimas – tik ne ant kelio, dink nuo jo greičiau.

Keliaujant dviračių su komanda yra neišvengiamai vykdomi ir grupės sustojimai. Šis nereikšmingas veiksmas dažnai gali baigtis avarinės situacijos sukėlimu. Pirmas dalykas ką reikia įsisąmoninti , tai, kad jei vienas iš kolonos narių važiuojant priverstas sustoti, jis tai daro iš važiavęs iš kolonas į šalikelę ir tik tada galutinai sustoja. Jokiu būdu negalima stoti ant pravažiuojančios kelio dalies, tokiu būdu sudaryti situacija, kad tave apvažinėtu kiti tavo draugai važiuojantys iš paskos. Antras patarimas yra tas, kad niekada nepalikti dviračio ant pravažiuojančios kelio dangos nors visą dieną nebuvo nei vienos transporto priemones. Sustojus visada dviratį nuvežkite į šalikelę. Sustojus dviračius patartina sustatyti kompaktiškai, neužimant daug stovėjimo vietos ir netrukdant kitoms transporto priemonėms laisvai judėti.  

9 taisyklė. Vedančiojo keitimas grupėje.

Kad ir koks be būtu grupės vedantysis stiprus ir kietas, jam tenka didžiausias vėjo pasipriešinimas ir jis pavargsta. Jam minti yra iš ties sunkiausia. Taip pat jis visada galvoje apie grupę, bei akylai stebi ir analizuoją kelia, parenka tinkama dviračių grupės judėjimo trajektorija. Tai darbas ir nelengvas darbas. Tokiu atveju vedantįjį reikia pakeisti kitu vedančiuoju. Buvęs vedlys rikiuojasi į galą ir toliau sėkmingai grupė juda į priekį taupydama energiją savo kolegų sąskaita.  

10 taisyklė. Sėdint ant „rato“.

Nusileidžiant nuo stataus kalno ar kylant į statų kalną tikrai įvertinkite ar reikia „sėdėti ant rato“. Važiuojat už lyderio pavara vienu žingsneliu pasidaryk sunkesne nei pas vedantįjį dviratininką. Nemoki ar nenori važiuoti „ant rato“ tai pasirink sau vietą grupės gale. "Ant rato" sėdėti tiek nuokalnėse, tiek įkalnėse nepatartina. Ypač su apkrautais dviračiais kurių manevringumas nėra didelis. Ir tas sėdėjimas "ant rato" ne visada pasitvirtina. Jei vėjas šoninis tai visai neveiks, jei įstrižai pučia tada išsidėstymas turėtų būti kitoks. Bet kadangi kelyje reikia važiuoti vora, tai "sėdėjimas ant rato" pasitvirtins tik grynai važiuojant prieš priešais vėją. Sėdint ant rato dviratininkas netiek pasislepia nuo priešinio vėjo, kiek yra veikiamas vadinamo "oro maišo " efekto, kai priekyje važiuojančio dviratininko sukelti oro sūkuriai traukia paskui save iš paskos važiuojantį dviratininką. Šis efektas veikia ir esant priešiniam vėjui ir visai nesant vėjui, ir pučiant šoniniam vėjui, viskas priklauso nuo vėjo stiprumo.  

Pirmą kartą važiuojate „sėdint ant rato“? Jei Jus pirmą karta važiuojate su grupe, kuri propaguoja „sėdėjimą ant rato“ tai jūsų vieta tik kolonos gale ir ne kitaip. Jūsų distancijos atstumas nuo paskesnio dviratininko galinio rato iki jūsų dviračio rato pradžioje siūloma nuo 50-60 cm. Vėliau ši atstumą savarankiškai galite mažinti, bet tai daroma tik su patirtimi. Taip pat niekados nereikia gudrauti ir nepranešus „atsisėsti kažkam ant rato“. Vedantysis turi žinoti, kad jam kažkas „sėdi ant rato“ . Tai saugumo klausimas, vedantysis būtinai turi žinoti, kad pradeda vesti grupę. Žinoma yra gudruolių, kurie neįspėdami „sėdi ant rato“ ir šiuo gėriu naudojasi. Tai nesąžiningi dviratininkai.

11 taisyklė. Užsidėk šalmą

Iš savo deja liūdnos patirties primigtinai siūlau važinėti visiems su šalmu. Taip, važiuojant su šalmu yra daug nepatogumų. Šalmą reikia turėti, šalmą reikia užsidėti ir nusiimti, šalmas varžo judesius, šalmo buvimas atima laisvės pojūti „lekiu su vėjeliu“, šalmas slepia gražius ilgus merginos plaukus, o dar baisiau tas velnio sugalvotas šalmas koreguoją nuostabias merginų šukuosenas.... na vieni minusai. Taip nepatogu, taip negražu, bet įprasite, priprasite ir tikrai išgyvensite šį šalmo teikiamą nemalonumo pojūtį. Pliusas deja tik vienas – jūsų galvos saugumas. Ir blogiausia tai, kad galva sutrenkiama būtent tada, kai jo nedėvite. Taip, kad geriau dėvėkite šalmą važiuojant dviračiu. Beje pas mus klube yra pavyzdžių, kai šalmas padėjo dviratininkams sustojus ir ilsintis, jei ne šalmo buvimas, pasekmės butu buvusios daug liūdnesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (KET55p.). 

12 taisyklė. Pasirink patogia aprangą.

. Aprangai galėčiau pasiūlyti 3 išskirtinius kriterijus: aprangos ryškumas, aprangos funkcionalumas ir aprangos patogumas. Būtent dviratininko aprangos ryškumą pažymėjau pirmoje eilėje, nes tai tiesiogiai susiejęs klausimas su dviratininko saugumu. Kuo iš toliau tave pamato vairuotojai, pėstieji, tuo saugesnis tavo kaip dviratininko važiavimas. Vairuotojai tikrai labiau gerbia dviratininkus su ryškia apranga, nei užsidėjus standartinius džinsus ir pilkus ar asfalto spalvos marškinėlius, tamsiu paros metu juodą striukę. Labai gerai, kai į apranga jau yra įsiūtos atšvaitų juostelės. Liemenė su atšvaitais ar „atšvaitiniai“ diržai galėtu čia labai padėti, ko ir reikalauja KET . Toliau kalbant apie apranga, dviratininkui ji turi būti patogi ir nevaržyti judesiu. Džinsai netinka važinėti dviračiu. Jie sunkus, trina, per lietų primirksta ir greit neišdžiūva, na vieni nepatogumai. Marškinėliai dviratininkui turi būti aptempti, nesudaryti „burės efekto“, iš praktikos sakau, kad sintetiniai marškinėliai geriau nei medvilniniai, nes jie geriau išgaruoja ir „kvėpuoja“. Taip pat paminėtina tai, kad, kas pabando dviratininkų šortus su „pampersais“ ir toliau juos sėkmingai naudoja, nors iš pradžių būna toks skeptiškas nusistatymas prieš juos. Na tipo „juokinga“ „keista“..... neagituoju, bet pabandykite ir tada vertinkite. 

13 taisyklė. Naudok žibintą, mirksiuką.

Jei jau turite dvirati, tai privalu turėti ir baltos spalvos mirksiuką dviračio priekyje, raudonos spalvos mirksiuką dviračio gale. Abu mirksiukai turi būti matomi, o ne paslėpti po krepšiais, bagažinę ar dar kaip nors uždengti. Reiktu įsisąmoninti, kad tie mirksiukai reikalingi Jums, jie visada turi veikti tamsiu paros metu. Patartina įsijungti lietui lyjant ar rūkui esant ir dienos metu. Žibintai dienos metu privalo būti įjungti ir tuo atveju, jei važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas nedėvi ryškiaspalvės liemenės. Jokiu būdu nereikia stengtis taupyti mirksiukams baterijų , elementų ar akumuliatorių . Patogu naudoti magnetinius mirksiukus, tada pamiršti baterijas ar akumuliatorius, sėdi važiuoji ir jie visada šviečia, mirksi ar diena ar naktis, rūpintis baterijomis nereikia, na išties patogu. Kaip ryškiai turi šviesti mirksiukai – kuo ryškiau tuo geriau. Perkant mirksiukus galite žinoma sutaupyti ir kartu apgauti save nusipirkus mirksiukus, kurie „ale“ šviečia už kokius 1-3 € iš populiaraus prekybos centro. Primenu, mirksiukų tikslas yra, kad jus būtumėte pastebėtas iš kuo tolesnio atstumo – tai Jūsų saugumas. Jus kelyje turite būti matomas, kuo anksčiau eismo dalyviai jus pastebi, tuo Jus esate saugesnis 

14 taisyklė. Užsidėk akinius.

Kalbant apie akinius norisi parašyti pirmoje vietoje tai, kad važiuojant dviračiu merginos turi dėvėti ir akinius nuo saulės, nes tai gražu . Akinai atlieka ir daugiau labai gerų funkcijų apart, kad papuošia merginas. Važiuojant tiek asfaltuotais keliais tiek žvyrkeliais susiduriame su dulkėmis. Jos griaužia akis, blogina matomumą ir t.t. Labai svarbus akių momentas yra kai važiuoji ir įkrenta koks vabzdys (vabzdė)  į akį. Dėvint akinius, šios problemos tiesiog nėra. Taip pat važiuojant miško takeliu ar parke pasimaišo medžių, krūmų šakos. Naudojant akinius, jūsų akys bus apsaugotos. Pravažiuojanti mašina pakelia į viršų mažus akmenukus, ir jie papuola dviratininkui į veidą, deja pataiko kartais ir į akį. Akiniai dar saugo ir nuo saulės spindulių, nereikia prisimerkti. Patogu naudoti akinius ir lyjant lietui, vanduo nepatenka į akis. Yra patartina naudoti dviratininkams skirtus akinius, kurių stikliukai  keičiasi. Juos galima naudoti tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Kalbant apie akinius labai brangių nenaudokite, nes keliaujant jie turi savybę susibraižyti, todėl galima  kas sezoną ar kas antrą akinius be gailesčio pasikeisti. Žinoma priežastis, kad su akiniais esi „kietas“ yra svarbiausia :)

Apibendrinimas:

Žygio dviračiais metu: nelenkiame vedlio (navigacijos); nepaliekame kolonos neįspėjus galinės saugos; informuojame galinę saugą apie fizinę būklę; skamba telefonas - nepatariama atsiliepti; nekalbame telefonu; nesiklausome muzikos su ausinėmis; keičiame kelio  krypti (išsukimas iš kelio) tik  jei "Jis mane pamato"; lenkimas tik įsitikinus, kad saugu; noriu į WC - sustojimai kas 15 km.; šalmo dėvėjimas - primygtinis prašymas; nefotografuoju važiuodamas dviračiu; nesikuičiu po daiktus važiuodamas; nedarau staigiu manevru; aš "kietas"  ir  "be ranku" nevažiuoju...

Važiuojame vora po viena (KET57p.) nors ir esant lydinčiam transportui; staigus stabdymas neįspėjus negalimas; pasitraukimas į šalikele vykdomas įspėjus aplinkinius, garsiniais įspėjimais  "kliūtis", "automobilis" ar įspėjimas gestais; dviračio matomumui kelyje padidinti ant galinės bagažinės tvirtiname keliautojų klubo vėliavėlę.

Mano daiktai visada su manimi: asmens dokumentas; gertuvė; priemonės nuo lietaus; dienos užkandis; vaistai; ...

Pirmos medicininės pagalbos metu veiksmai: rimta trauma, skambiname  112; trauma informuojame paramediką; pirmos pagalbos krepšys gale lydinčiame automobilyje. 

Žygio dviračiais vadovas Rolandas Lubys

tel.: +370 698 49205 paštas lkakeliautojai@gmail.com

Šios elgesio taisyklės keliaujant dviračiu yra suderintos su Lietuvos policija