Iš Kretingos pajuriu į Vilniu  

2015 Dviračių žygio per Lietuvą dienoraštis

I diena

2015 birželio 26 d. Ankstų vasaros rytą visi skubėjome dviračiais nepavėluoti į traukinį Vilniaus geležinkelio stotyje. Kurioje nuo pat ankstyvo ryto susirinko gausus keliautojų dviračiais būrys į kelionę nuo Šventosios per Neringą, Šilutę, Jurbarką, Kauną į Vilnių. Keturios valandos traukinyje iki Kretingos neprailgo dalinantis įspūdžiais iš jau įveiktų kelionių ir planuojant artėjančio pusdienio maršrutą! Įspudingi Žemaitijos vaizdai, pajūrio poilsiautojų pamėgtas HBH užeiga, miško takas su dviračiu žiedu, vieškelis link japoniško sodo tai buvo pirmieji kelionės įspūdžiai. Palangoje pavogti akiniai nuo saulės, bei trūkusi dviračio grandinė neapkartino pirmosios kelionės dienos, visa tai kompensavo ukrainietiški valgiai, gėrimai ir nakvynė Nemirsetoje.

II diena

Antroji diena prasidėjo padėka už suteiktą vietą nakvynei, apžiūrėjome sraigtasparnį skirtą gelbėjimui ir paieškai Nemirsetoje. Toliau smagiai riedėjome kokybišku dviračiu taku link Klaipėdos abžiūrint paukščių perejimosi vietas bei vietinių pamėgtus Karklės skardžius. Apsukę garbės ratą vasaros estradoje patraukėme Anikes aikštės link, skanavome rytinę kavą, neaiškaus pavadinimo kavinėje, užseniečiu draugijoje. Naujajame kelte susitikome su gausiu dviračiais poilsiautoju būriu, iš tolo stebėjome naują, gabenti suskystintas dujas, įsigytą laivą. Pučiant šiltam vėjui mynėme vaizdžiu pajūrio dviračiu taku link Juodkrantės. Stabtelėjome išsimaudyti, berniukai į kairę, mergaitės į dešinę! Pietavome lauko užeigoje, maitinome duona iškritusius iš lizdo karmoranus. Štai ir pradurta padanga visai netoli Nidos! Nidos uoste apsitareme dėl perkėlimo per Kuršių marias, apsistojome Nidos kempinge. Praleidome nuostabų vakarą prie jūros.

III diena

Trečiosios dienos rytą praleidome stebėdami gražius Neringos vaizdus nuo prieplaukų, o vėliau keliaudami keleiviniu keltu į Mingės kaimą. Persikėlimo operacija į Uostadvarį pavyko puikiai su trumpu ir greitu apsilankymu Ventės rage. Toliau keliaudami grožėjomės Nemuno deltos inžineriniais sprendimais ir  gamtovaizdžiais. Palikę savo geležinius žirgus mokykloje nakvynei, mėgavomes vėlyvais pietumis Šilutės "Stikliuose".

IV diena

Ketvirtos dienos rytą patraukėme Pagėgių link. Apsilankėme karių kapinėse, pagerbėm nužudytus koncentracijos stovykloje, palikdami trispalves bei istorines vėliavėles. Po pietų užeigoje "Peronas", su gera nuotaika pasiekėme Senojo Rambyno sodybą, kurioje palikę mantą, leidomės su dviračiais į nuotykius Rambyno nacionaliniame parke. Senoliu garbintos vietos stačiame piliakalnyje, gandrų gausa ir pasienio pareigūnų budrumas buvo tikrai įspūdinga.

V diena

Penktos dienos rytą, apsilankėme nuostabioje Veliuonos bažnyčioje, išklausėme įdomaus specialistės pasakojimo turistų informacijos centre. Vėliau lepinome save rytine kava bei ledais netoli esančioje kavinėje. Geras oras bei puiki nuotaika leido greitai pasiekti Jurbarką, kur mūsų jau laukė tikra keliautojų draugė Živilė. Pasistiprinus gardžia namine kopūstiene su spirgučiais, bei išskleidus palapines draugų šaunioje sodyboje leidomės žvalgytis po miestą. Deja mašina nubloškusi Živilę ant grindinio mums priminė apie pavojus slypinčius kelyje. Vakarodami dalinomes kelionės įspūdžiais su šeimininkais ir džiaugiamės nuostabiu vakaru.

VI diena

Padėkoje Živilei ir namų šeimininkei už nakvynę, leidomės į šeštos dienos nuotykių sūkurį. Šilinėje atradome nuostabų etnografijos muziejų saugantį Nemuno gyventojų istorijas. Aplankėme Panemunės pilis bei įveikėme stačius piliakalnius. Atsisveikinome su mūsų mažiausia keliautoja Lukne, kuri patrauke su tėveliais savais keliais. Artėjant prie Vilkijos netikėtai krito mūsų bendražygė nuo dviračio ir skaudžiai susižeidė, atskubėjusių medikų pagalba ir jų pirmoji diagnozė mus truputį nuramino. Išlydėję Ritą į ligoninę, su nerimu širdyse, persikėlėme per Nemuną senuoju keltu ir tyliai patraukėme Kauno link, kur mūsų jau laukė tikra keliautoja Ieva. Po vėlyvų pietų ramioje oazeje, veliau įveikę Pakaunės tiltą, apsistojome Lumpėnų kempinge, kuriame dar ilgai šnekučiavomės.

VII diena

Pranašaujant karštą dieną, septintas kelionės dviračiais rytas buvo ankstyvas. Aplankėme Kauno pilį, Rotuše, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, užsukome laisvės alėjoje į senąją spurginę. Įveikėme statų apleistą Vytauto parką, Ąžuolyną, Technologijų universitetą, leidomes Trijų mergelių tiltu į parką, kuris mus atvedė i Kauno pakraštį. Keliolika kilometrų asfalto ir vėl dulkėtas žvirkelis, kuris pareikalavo iš mūsų neeilinio užsispyrimo įveikiant jį. Su baimę įveikėme netoli Prienų labai intensyvaus eismo ruožą. Tačiau, Birštoną pasiekiame nuostabiu miško dviračių taku. Pavėsio ir vandens oazėje, vėliau masažo takeliai padėjo atgauti reikalingas jėgas. Mindami Aukštadvario link įkaitusiu grindiniu, nepraleidome progos išsimaudyti pusiaukelio tvenkinyje. Keliautojas Arūnas padėjo susirasti nakvynės vietą nuostabaus ežero pakrantėje, kurioje praleidome nustabų vasaros vakarą.

VIII diena

Aštuntos kelionės dviračiais dienos rytą, leidome sau pasimėgauti saulės spinduliais ir maudynėmis. Trakai pasirode arčiau nei tikėjomės, pietūs ir miname Vilniaus link.

Ši, kiekvieno lietuvio, kelionė po jo ar jos gimtąjį kraštą dviračiais pareikalavo iš kiekvieno užsispyrimo, atskleidė mūsų geriausias savybes padedant bendražygiams. Privertė mus susimąstyti apie tikrąsias gyvenimo vertybes, dalinant trispalves ir istorines vėliavėlias. Norisi palinkėti Ritai kuo greičiau pasveikti ir prisidėti kartu su visais prie kitų kelionių po mūsų Lietuvą.